- atkilti
- atki̇̀lti vksm. Atki̇̀lo laukti̇́eji svečiai̇̃.
.
.
atkilti — atkìlti intr. 1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atkìlo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atkìlsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atglerti — intr. glęrant nuo ko atkilti, atsikabinti, atkerti: Blėtis, skardas atglẽro nuo savo prikalimo J. glerti; atglerti; išglerti; suglerti … Dictionary of the Lithuanian Language
atkilimas — 2 atkilìmas sm. (2) → atkilti 2: Tautų atkilimas į Žemaičių pajūrius S.Dauk. kilimas; atkilimas; iškilimas; pakilimas; sukilimas; užkilimas … Dictionary of the Lithuanian Language
atsikniauti — atkilti, atsiknoti: Jau šašas nuo žaizdos visai atsikniovęs Žg. kniauti; atsikniauti; sukniauti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškilti — iškìlti intr. 1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas… … Dictionary of the Lithuanian Language
kilti — kìlti, kỹla ( sta, kỹlna), o intr. 1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava (sov.) rš. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys J.Dov. Migla kỹlna Lkv. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų T.Tilv … Dictionary of the Lithuanian Language
nukilti — nukìlti intr. 1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas T.Ivan. Reikia į miestą nukìlt Alvt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Pkr. Kur buvai nukìlęs? Grz. Nukìlome į pievas su maža… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakilti — pakìlti intr. 1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp. 2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
parkilti — parkìlti intr. 1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parkìlsta iš jomarko Tl. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio? Užv. 2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas rš. kilti; atkilti; įkilti; iškilti; … Dictionary of the Lithuanian Language
parplakti — parplàkti, par̃plaka, par̃plakė 1. tr. nuvarginti, nukamuoti, privaryti važinėjant: Jau kelis arklius par̃plakė bevažinėdamas ant bylų Žvr. 2. tr. parginti, parvaryti plakant: Su botagu namon parplakti brš. 3. intr. greit grįžti, parlėkti: Su… … Dictionary of the Lithuanian Language